Lee eun young „Felt+“

Pirma knyga apie veltinį bei vėlimą P. Korėjoje. Paskutinis skyrius – apie K. Samušio ūkį ir škudžių veislės avis bei BURE BURE veltinius.
Su autorės parašu.
Labai džiaugiuosi. Negaliu sakyti, kad tai pirmas kartas mums – apie mus rašė ir rašo, bet..
Pietų Korėja tai išties kitas pasaulio kraštas, vienas iš mano svajonių kraštų, jau taip taip nebetoli tos tobulosios (kur nedrįstų anei nosies kampučio įkišti) Japonijos…
O knygos maketavimo kultūra! Man sunkiai suvokiama, kaip galima į turinį įlipdyti pusantro cm dydžio šlepečių foto ir dievaži, tai atrodo – puikiai!.. Sėdėjau gi pati prie panašių darbų nuo 1997 iki 2006 m. obettačiau…
Išvažiuodami korėjiečiai paklausė, kodėl aš vis dar neparašiau knygos? Kodėl?
Turiu prisipažinti, parašyti aš ją gal ir parašyčiau – jau nemažai žinau apie avalynės vėlimą, bet knygos dizainas man būtų misija neįmanoma. Puikiai suprantu, kad knyga tai ne vien dizainas, bet taip man yra, kartais perku knygas vien dėl jų dizaino. Reikia pripažinti, ši – tobula, jei nesidomėčiau anei veltiniu, anei avimis, vis tiek ją imčiau – dėl dizaino.

Mamos batsiuvės kasdienybė

+-5.00 – 6.00 keliuosi, mankšta, veliu, 7.00 įprastas šaršalas, keliasi vaikai, patys žinot, kaip būna, išvežų į mokyklas.. 8.05 grįžtame su mažiausia, pradedam velti, veliame, veliame, veliame, lyginame, verkiame, ir vėl veliame, siuvame pakuojame… 13.00 grįžta sūnus, veliame, pakuojame, žaidžiame, verkiame, nežaidžiame,  ruošiame pamokas.. IŠSIUNČIAM SIUNTINIUS!!! 15.00 Aikido metas – Nuvežu vaiką į treniruotę, sėdžiu auto, siuvu batus, vakare, kai pagaliau susirenku visus vaikus – kažkur važiuojam velt arba siūt, kartais namo, kartais į pajūrį.

Ir taip nuo pirmadienio iki penktadienio. Kažkaip tokia kasdienybė manęs  neužknisa, gal todėl, kad man patinka mano darbas? Išties patinka, tik todėl jį ir darau.

 

Šiek tiek spalvų pavasariui – gal jis pagaliau ateis?

Ruošiuosi į Italiją, į Felt Rosą, žinau, ten rasiu tikrą pavasarį, gerą nuotaiką, smagias mokines, gal pasimokysiu ir pati. Taip tai, ir dar ten skani kava, bei pats geriausias maistas pasaulyje. Po Kroatijos pats geriausias:)

Tuo tarpu čia sėdžiu sau apskrovusi batais, šlepetėmis, vilnomis, padais, ylomis ir meistrauju sau… batus, šlepetes, batus, šlepetes ir vėl šlepetes. Šios gavosi netyčia, jose labai daug alpakos vilnos, kuri pasirodė yra net labai tvirta, papuošiau jas šilkinių sarių gabaliukais, bei rankomis užsiuvau ryškų odinį-kamštinį paduką.

skanaus!

Mokinė Svietlana ir 2 veltinių poros

Mokinė Svietlana buvo visai visai „žalia“ – ji tiesiog labai norėjo išmokti velti. Ir štai – 2 gražūs šeštadieniai ir dvi net labai gražios poros. Viena pačiai Svietai, iš kelių rūšių vilnos, dekoruota viskoze, su dvigubu , prisiūtu ir klijuotu, paduku.

Ir dar viena, net 45 dydžio (!) šiukščios vilnos įspiriama pora

Spalio veltinio avalynės kursai. Trys Rūtos ir Jovita

Spalis gausiai užderėjo mokinėmis, turėjau jų net keturias, įdomiausia, kad trys iš jų buvo Rūtos, taigi taip savaime atsitiko, kad vieną iš Rūtų vadinome šviesiaja, o kitą… stipriaja rankele.

 Pirmą dieną visos, kaip susitarusios vėlė įspiriamas poras.

Toliau tapkutės, kaip batukai,  juos suveliam, išdžiovinam ir ant jų mokomės prisiūti padus.

 

Kiekviena pora – visiškai skirtinga, naudojome kuo įvairesnias vilnas, bei dekoro elementus.

Antrą dieną vėlėme iš škudžių neplautos šiurkščios vilnos, bei ilgaualius, juos irgi perdarysime į batukus, deja nuotraukas parodysiu sekantį kartą, batukai dar nebaigti…

Daugiau info apie kursus

Akmens raštai

Balta škudžių vilna, sukaršta su dažyta ryškia mėlyna merino, suvelta, iškirpta. O viduje raštai lyg akmens. Gali būti balta ir mėlyna lyg lazuritas, arba balta ir žalia, balta ir juoda lyg malachitas. Dar šiek tiek įkaršta kanapės ir lino pluoštų – dėl tvirtumo ir dėl vaizdo.

DSC_8566

Įsigyti galite čia

REDdrops

Šlepečių paviršių gausiai, labai labai gausiai padengiau natūraliu šilko pluoštu, todėl  paviršius – saikingai faktūriškas.  Lyg tapybos popierius.

Šilko dėka veltinio šlepečių paviršius įgavo ir tapybos popieriai būdingų  sąvybių.

Smagiai aptaškiau/aptaškavau šlepetes šilko dažais – rožinės dėmės dėmelės linksmai keičia savo dydį ir formą, vienos  jų išsilieja – daugiau ar mažiau, kitos aiškesnės.

+ klasikinė įmaunamų šlepečių forma.

In Yan

Kai lauke temsta vis ankščiau – man norisi kažko ryškaus.
Atšalus orams užsakymų karuselė įsismagina ir darosi visai nemiela velti ir vis velti tą patį  –  norisi kažko naujo.

O spintos lūžta nuo įvairiaspalvės vilnos, kažkurią tamsią šaltą dieną vienas spalvotos vilnos gumulėlis atsitiktinai randą vietelę šalia kito – kontrastingos spalvos vilnos ritinio, o derinys taip traukia akį, kad neįmanoma pamiršti, nori nenori, yra tam laiko, ar ne, tenka velti.

Taip susivėlė visai naujas modelis  – kontrastingas ir linksmas In Yan – optimistams – žmonėms, kuriems nebaisus drėgnas rudeninis šaltis, bei tamsa.