Nauja 2016 kolekcija „Tikras veltinis“ šlepetės „Vokas“


Naujausioje savo kolekcijoje grįžtu prie „gryno“, „tikro“ veltinio grožio, mėgaujuosi jo paprastu, bet švelniu ir subtiliu paviršiumi, neužgožiu įveldama begalę medžiagų – taip, veltinis gali jas visas priimti, ir aš išties daug eksperimentavau su šilku, linu, kanapėmis, medvilne,sintetika.. Ir pavargau nuo galimybių, kartais ir atsitiktinių, pertekliaus. Tiesa, medžiaga šiame veltinyje yra, ji viduje, nematoma, atlieka sutvirtinamąją funkciją – saugo nuo deformacijos bei trinties.
Šį kartą daugiau dirbu su formomis, konstrukciniais sprendimais. Visiškai nenaudoju fabrikinių, pigių plastikinių padų – šios kolekcijos padai mano pagaminti, VISI jie – daugiasluoksniai, siūti ir klijuoti. Kai kuriose porose viršutinis padų sluoksnis -pagamintas iš įpatingai atsparaus gofruoto įgumuoto veltinio – niekuo nenusileidžia tvirtumu fabrikinei gumai, bet lenkia pastarąją savo lengvumu. Kitose porose naudoju odą, retkarčiais natūralų kaučiuką.

Vyriškos šlepetės

Naujausios vyriškos, tokios ir „rustic look“, bet ir „soft“. Vidinė dalis pagaminta iš natūralios alyvuogiu spalvos avių vilnos, viršus dekoruotas švelnutėle a;pakos vilna. Mes alpakas mylim ir gerbiam :) Avis , žinoma, taip pat.

Aulinukai

Vienetiniai aulinukai nuvelti iš natūralios vilnos. Susuktos ir priveltos storo veltinio juostos atrodo lyg medžio šaknys,  joms kontrastuoja ryškios įvairiaspalvės indiškų sarių šilko juostelės bei  išardyti šilkiniai siūlai. Padas daugiasluoksnis –  išorėje nuostabiai graži žalia oda apsaugo nuo susidėvėjimo, viduje esantis elastingas bei įpatingai lengvas kamštis suteikia tvirtumo, po juo esantis papildomas ryškiaspalvis violetinės spalvos veltinio sluoksnis padaro batukus dar šiltesniais. Dekoratyvi išorinė siūlė siūta rankomis labai tvirtu vaškuotu ryškiai violetiniu batsiuvio siūlu.
Viduje aulo konstrukciją sutvirtinta plačia elastinga veltinio spalvos guma. Aulo viršutinė dalis dekoruota prisiūtomis odinėmis detalėmis.

Avys miške. Veltinio darbų paroda

plakatas

Seniausia neaaustinė tekstilė…. Vėlimui reikia tik vandens, muilo bei rankų šilumos… –  Dažniausiai taip pradedami visi tekstai apie veltinį.
Tai, koks įvairus gali būti veltinis sunku apsakyti žodžiais – paprastas ar sudėtingas, monochrominis ar spalvingas, daugiasluoksnis ar lygus,
Prisimenu, prieš devynerius metus pradėjau domėtis veltiniu, informacijos buvo labai nedaug, skaičiau visus rastus tekstus internete, verčiau iš įvairiausių kalbų, vienas tekstas apie stepių klajoklius mane užbūrė – jie gyvena veltinyje, miega ant veltinio, sėdi ant veltinio, vaikus gimdo ant veltinio, valgo ir geria iš veltinio indų..
Praėjo devyneri metai, mūsų namelį supa laukai, pievos ir miškai, bet kada pažvelgę pro langą galime pamatyti tai baltą, tai juodą, tai rudą avelę, ar visą jų pulką, avigalius šunis… Mes gyvename  šalia vilnos ir veltinio, mūsų vaikeliai nuo gimimo miegojo veltinyje, merkiame gėles į veltinio vazas, mums šviečia apveltos lempos..

Naminis jogurtas

11924340_10206263674578525_7635082389017745775_o

Iki šiol man teko ragauti tik kelis tokius maisto produktus ar prieskonius prie kurių natūralaus skonio įpranti. Vienas jų – naminis jogurtas, avių pieno jogurto skonis intensyvesnis, labiau patraukiantis, karvių pieno – paprastesnis;   kitas tai prieskoniai su triumu, pasivežiau jų iš Italijos ir dabar barstau visur, kur įmanoma..

Naminio jogurto pasigaminti išties labai paprasta, ilgainiui jis pakeičia pirktinius persaldintus jogurtus ar net grietinę, taip taip, paskutinius kartus, kai viriau cepelinus, pagardinome juos naminiu jogurtu. Nuvarvinus naminį jogurtą lieka super skanios išrūgos, geriu jas kaskart, kai norisi užkast, ir sveikiu ir kalorijų mažiau nei įprasti užkandžiai.

Pagaminamas labai paprastai, nereikia jokių specialių jogurtinių ar kitokių spec. įrankių, užteks kasdienių virtuvėje naudojamų rakandų.

Produktai

3 litrai naminio pieno (karvės, avies),

Mažasis indelis natūralaus ekologiško jogurto.

Piena užkaitiname, užvirint nereikia, tada atvėsiname iki 30-37 laipsnių. Įpilame į puoduką samtelį pieno, supilame jogurtą, gerai išmaišome, supilame šia masę į pieną, labai gerai išmaišome. Puodą uždengiame ir pastatome labai šiltai. Po 4-5 val. jogurtas sustingsta, palaukiame dar šiek tiek, kol pradeda išsiskirti išrūgos. Paimame tankų sietelį arba surmaišį, įstatome jį į gilų indą, kad nesiektų dugno. Samčiu labai atsargiai pilame jogurtą į sietelį arba surmaišį ir padedame indą į šaldytuvą, išrūgos lėtai išteka iš jogurto, po 10-12 lieka tirštas saldus naminis jogurtas. Labai skanu su švairiomis uogienėmis, galima daryti padažus. Išrūgas galima gerti arba supilti jas į užvirusį pieną – tokiu būdu pagaminsite saldaus pieno sūrį ar varškę.