Gytis ir Sandra – 3 BURE BURE Vėlimo kursų dienos AVYS MIŠKE ūkyje

Pora vėlėjų Gytis ir Sandra iš Norvegijos dirbo pas mane 3 dienas, Kiek nusivėlė? Negaliu pasakyti tiksliai – daug, tiesiog daug… Šita – viena papraščiausių, iš 2 rušių vilnos, dekoruota indiškais spalvotais siūlais bei sarių atraižomis. Su daugiasluoksniu, rankomis užsiūtu paduku.

3 vėlimo dienos su Diana

Ką aš galiu pasakyt, talentingas žmogus, kai pamačiau Dianos nusiveltą rankinę XXXL dydžio, dar mažesnę, to paties stiliaus delninę, irgi XXXL dydžio bei akmeninio suvėlimo, o taip pat aulinius – kilo klausimas, ką mes čia mokysimės?

Vėliau su malonumu tas 3 dienas, nuvėlėme jau nebesuskaičiuoju kiek, gal 4 poras? vieni jų – mano firminiai „šiborinti“ ilgaauliai su verstos odos padais. Beja, tiems, kas sekantys juos norės velti turiu gerų žinių, šį vakarą gausiu naujų medžiagų, konkrečiai šiam modeliui patobulinti.

DSC_0526

Kitas labai gražus ir praktiškas darbas – šlepetės iš šiurkščiavilnių avių vilnos, dekoruotos veltomis rožėmis.

DSC_0512

Štai, apžiūrėjęs ir suskaičiavęs avis, įsitikinęs, kad kaimynai saugūs, namo gryžo, bei trumpam mus apžiūrėjo dronas.
DSC_0503

Priešpaskutinė pora – kedukai iš škudžių bei įvairių vilnų mišinio, su daugiasluoksniu odiniu padu bei odos aplikacijomis.

 

Ketvirta pora laukia fotosesijos…

 

 

2 vėlimo dienos su Lina

Lina atvyko iš vieno seno bei gerai žinomo universitetinio miestelio Anglijoje, ten gyvena ir dirba pagal specialybes jų  jauna, graži šeima – mama, tėtis ir 2 vaikai. Kaip 3 vaikų mama, pilnai suprantu Liną, žinau, kiek mažai sąlygų mažų vaikų mamoms kažkur išeiti ir mokytis, kiek mažai tolerancijos normaliam vaikų elgesiui, nes ožiukai ir verkimas, ir mamos dėmesio reikalavimas yra normalus 2 metų vaikučio elgesys, nenormalu yra šito netoleruot. Bet.. mama irgi turi savo poreikių ir teisių, o poreikis lavintis, siekti naujų žinių ir įgūdžių, arnoras dirbti ir nebūt valstybės išlaikytine turėtų būti skatinamas ir palaikomas. Mamos su vaikais – mielai kviečiu mokytis, nesivaržykite.

Lina užmatė veltinio avalynę, suprato jo naudą ir atvyko išmokti velti pati. Taigi, visiška naujokė.

Per 2 dienas nuvėlėme 3 poras – 2 šlepetes jam ir jai, bei vienas dovanines. Dovaninių nerodysiu iki gavėja jų negaus.
Vyriška pora nuvelta iš lietuvos šiurkščiavilnių avių vilnos bei dekoruota viskoze. Moteriška pora nuvelta iš 2 skirtingų vilnų mišinio, dekoruota audiniu.

Palmira ir Vida – 3 dienos, 6 poros

Liepos pradžioje mokytis velti atvažiavo Palmira ir Vida – draugės dar nuo studentavimo laikų.  Vida norėjo mokytis velti , tuo pačiu įkalbėjo Palmirą paatostogauti drauge bei nusivelti šlepetes – sau, dukroms, vyrui..
Vida šiek tiek vėlusi, Palmira  – naujokė. Naujokai – ne bėda, jiems, kaip taisyklė sekasi labai labai.

Per 3 dienas nuvėlėme 6 poras…
Ši nuvelta iš 2 skirtingų vilnos rūšių, dekoruota šifonu. Padukas – lateksinis.

DSC_0438

 

Sakyčiau taisyklė – naujokams sekasi- pasitvirtino. Ši porą naujokė Palmira nuvėlė iš šiurkščiavilnės avių vilnos, paviršius – šiurkščiavilnė sumaišyta su alpakos vilna bei šilko pluoštu, dekoruota viskoze. Padukas – daugiasluoksnis, klijuotas, siūtas. Įdomiausia dalis – batukai skirti dėvėti lauke, todėl „įgumavome“ veltinį 2-3 cm virš pado.

Tobulos šlepetės mamai. Vida nuvėlė jas iš  iš šiurkščiavilnės avių vilnos, paviršius šiurkščiavilnė sumaišyta su alpakos vilna bei šilko pluoštu, dekoruota viskoze. Padukas lateksinis.

DSC_0451

Aušra – 2 mokymų dienos, 3 poros

Aušra velti pradėjo ankščiau už mane ir į kursus atvežė parodyti taaip tvirtai suveltus veltinius, kad man kilo noras bėgti slėptis į krūmus :) juolab, Aušra aukštesnė už mane ir velia greičiau už mane – žodžiu fiziniai duomenys stebuklingi avalynės vėlejai.

Per 2 mokymų dienas nusivėlė 3 poras. pati pati nuostabiausia, tokios norėčiau ir aš nuvelta iš neplautos, namie karštos rudos škudžių vilnos bei lininio audinio.

Lee eun young „Felt+“

Pirma knyga apie veltinį bei vėlimą P. Korėjoje. Paskutinis skyrius – apie K. Samušio ūkį ir škudžių veislės avis bei BURE BURE veltinius.
Su autorės parašu.
Labai džiaugiuosi. Negaliu sakyti, kad tai pirmas kartas mums – apie mus rašė ir rašo, bet..
Pietų Korėja tai išties kitas pasaulio kraštas, vienas iš mano svajonių kraštų, jau taip taip nebetoli tos tobulosios (kur nedrįstų anei nosies kampučio įkišti) Japonijos…
O knygos maketavimo kultūra! Man sunkiai suvokiama, kaip galima į turinį įlipdyti pusantro cm dydžio šlepečių foto ir dievaži, tai atrodo – puikiai!.. Sėdėjau gi pati prie panašių darbų nuo 1997 iki 2006 m. obettačiau…
Išvažiuodami korėjiečiai paklausė, kodėl aš vis dar neparašiau knygos? Kodėl?
Turiu prisipažinti, parašyti aš ją gal ir parašyčiau – jau nemažai žinau apie avalynės vėlimą, bet knygos dizainas man būtų misija neįmanoma. Puikiai suprantu, kad knyga tai ne vien dizainas, bet taip man yra, kartais perku knygas vien dėl jų dizaino. Reikia pripažinti, ši – tobula, jei nesidomėčiau anei veltiniu, anei avimis, vis tiek ją imčiau – dėl dizaino.

Mamos batsiuvės kasdienybė

+-5.00 – 6.00 keliuosi, mankšta, veliu, 7.00 įprastas šaršalas, keliasi vaikai, patys žinot, kaip būna, išvežų į mokyklas.. 8.05 grįžtame su mažiausia, pradedam velti, veliame, veliame, veliame, lyginame, verkiame, ir vėl veliame, siuvame pakuojame… 13.00 grįžta sūnus, veliame, pakuojame, žaidžiame, verkiame, nežaidžiame,  ruošiame pamokas.. IŠSIUNČIAM SIUNTINIUS!!! 15.00 Aikido metas – Nuvežu vaiką į treniruotę, sėdžiu auto, siuvu batus, vakare, kai pagaliau susirenku visus vaikus – kažkur važiuojam velt arba siūt, kartais namo, kartais į pajūrį.

Ir taip nuo pirmadienio iki penktadienio. Kažkaip tokia kasdienybė manęs  neužknisa, gal todėl, kad man patinka mano darbas? Išties patinka, tik todėl jį ir darau.