7 thoughts on “Kažkada, rods preitą savaitę, buvo pora išprotėjusių parų..

  1. Inga Reply

    :)xi gerai cia sugalvojai 🙂 o man jos tokios lyg zaliam kudros vandeni paskandintos.. dabar mesu tokie vakarai ir rytai, ruku prasideda, ruku baigiasi. ruduo. o as vasara megstu

  2. Renatos veltinis Reply

    Rukai….. Nepaprastai grazu. Cia nera aiskiu konturu, ryskiu spalvu. Yra tik maza erdve aplink tave. Kur gali ilsetis, svajoti, keliauti mintimis. Kur? I pasaku sali, kuri visai salia, uz ruko sienos….

  3. Inga Reply

    mhmhmm… stirnu daug, kai rukas kyla jos vos vos matosi, bet matosi.<br /> vyras uzsikele Azuola ant peciu ir ejo stirnu ziureti, tyliai, tyliai, ramiai ramiai abu prislino prie ju ~20 m. atstumu.

  4. Renata Reply

    O ko gi tu nejai? Juk ir tu galejai ka nors sutikti! – nedovanotinas aplaidumas!

  5. OS Reply

    Tikrai,gal net ir briedi su vienu ragu būtum pamačiusi, p.s Egis gi vieną rado 😀 , o jei teisybe,tai ir rytai pas Jus nuostabūs ir darbai, gamta daug ką duoda, ryšys su gamta tik įkvepia nuostabiems darbams…………

  6. Inga Reply

    tai man užtenka vaizdų iš toli.. juolab aš nemoku tyliai vaikščioti, tikrai kur apgriučiau, koją išsisukčiau..<br />Bet va vasaros pradžioje (lyg?) vos nesumindžiojau stirniuko, bridau per aukštas žoles, žiū jos išgulėtos, akis nuleidžiu į žole, o šalai mano kojos diiidelės akys, didelės didelės,į mane žiūri, mirksi… tik po kelių akimirkų supratau kad čia mažulytis ką tik gimęs stirniukas..<br

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *