Grįžti į viršų

4 „tetulės“ nuo vasaros pradžios, tai daug ar mažai?

Mano mama jas vadina tetulėmis, negali į jas žiūrėti, net negali apie jas ramiai galvoti, ji bijo net „tetulės“ pavidalo žaislų, ji bijo net tikrojo „tetulės“ pavadinimo, todėl vadina šitaip.
Ankstyvą pavasarį į mūsų namus užėjusi kaimynė (labiausiai prajuokino kaimynės užuojautos kupinu balsu užduotas klausimas – tikiuosi čia Jūsų tėveliai šitą namą nusipirko, o jūs atvažiuojate tik savaitgaliais? xi xi išdidžiai ją patikinau, kad yra atvirkščiai) įspėjo – jų čia yra…
Pirmąją, tikrai nemenką, pastebėjau pavasarį, ji šildėsi ant keliuko, šalia mūsų namo, paskambinau vyrui, tas mane išjuokė… kol aš neapibūdinau, kaip tiksliai šita „tetulė“ atrodo, vyras surimtėjusiu balsu liepė eiti šalin pačiai ir nuvesti vaikus.
Antroji (žiūrėti foto), irgi ne iš mažųjų, po poros dienų bandė rasti prieglobstį po mūsų vilkšunės būda, vyras šiaip ne taip iškrapštė, pagavo, įdėjo kibiran ir nunešęs miškan paleido.
Trečiąją deja deja radome negyvą ant kelio. Gaila.
Ketvirtą vakar pagavau aš… hmmm tetulę ANGĮ – vienintelę nuodingą Lietuvos gyvatę. Šita buvo pati mažiausia iš visų matytų, man jos tikrai pagailo, ją, šnypščiančią ir įsiutusią, atsitempė už uodegos dar labiau šnypščianti ir įsiutusi mūsų katytė Rainė.. Kaip tik tuo metu vaikštinėjau su keliais svečiais, vienas iš jų sako, o katytė žalčiuką tampo! Žalčiukas! Norėtumėt! Nėra pas mus žalčiukų, pas mus tik nuodingos angys gyvena! Sunkiausias uždavinys buvo nuvyti įsiutusią katę, ši šokinėjo, šnypštė ir visai nenorėjo palikti savo grobio man. Nuvijusi katę, ilgu pagaliu bandžiau pagauti angį ir įdėt į kibirą, hmmm… kai tai daro TV laidų apie gamtą žvaigždės atrodo ganėtinai paprasta. Bet pagaliau aš pagavau, įdėjau į kibirą, išnešiau į mišką ir paleidau. Sudiev tetule.
Svečiai padėkojo už adrenalino kupiną spektaklį ir išvažiavo į VLNo. Sudiev svečiai. Dėkui už šviežų medų ir atvežtą Mildą..
Ko ne kaimo turizmas su aštriais prieskoniais?
p.s. Aš galvojų, kad 4 tetulės yra mažiau pavojingos nei begalė kasdien praskrendančių bičių ir širšių.

1 komentaras

  1. Ir kur čia atšilus orams ieškoti tų angių? Norėčiau pamatyti gyvas. Tik įtariu, kad jos pagal užsakymą nepasirodo… <br />Mūsų sodyboje net žalčiai pas mane nenori užsukti, o kai mama sėdi prieš namą, jai net tarp kojų prašliaužia. Nenori šitie gyvūnai su manim bendrauti…

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *